Varėnos švietimo centras

Tėvystės įgūdžių ugdymas: Lietuvos – Lenkijos gerosios patirties paieška

VARĖNOS ŠVIETIMO CENTRAS KARTU SU PARTNERIAIS NUO BALANDŽIO 1 DIENOS IKI RUGSĖJO 30 DIENOS ĮGYVENDINO PROJEKTĄ „TĖVYSTĖS ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS: LIETUVOS – LENKIJOS GEROSIOS PATIRTIES PAIEŠKA” VYKDOMĄ PAGAL EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO TIKSLO LIETUVOS IR LENKIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMĄ, SKIRTĄ SKATINTI TVARŲ LIETUVOS IR LENKIJOS PASIENIO REGIONO VYSTYMĄSI DIDINANT EKONOMINĘ, SOCIALINĘ IR TERITORINĘ SANGLAUDĄ. PROGRAMĄ IŠ DALIES FINANSAVO EUROPOS SĄJUNGOS EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS.

Projekto tikslai ir uždaviniai – organizuoti kompleksinę pagalbą pedagogams bei pedagoginės pagalbos specialistams pasirengiant suteikti tėvams žinių apie pozityvią tėvystę, stiprinti jų socialinius bei bendravimo su vaiku įgūdžius; sukurti tėvų švietimui tinkamą mokymosi aplinką, kartu su partneriais iš Lenkijos išbandyti tėvystės įgūdžių ugdymo naujas programas bei formas, perimti partnerių turimą patirtį.

Projekto vykdytojas – Varėnos švietimo centras.

Projekto partneriai – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, Varėnos „Ryto“ progimnazija, Senosios Varėnos A. Ryliškio vidurinė mokykla, Merkinės Vinco Krėvės gimnazija, Vydenių ir Marcinkonių pagrindinės mokyklos, Gižycko (Lenkija) miesto mokyklų ir darželių aprūpinimo tarnyba, bei Gižycko miesto ugdymo įstaigos.

Kiekviena projekto šalis (pagal savo dalyvių – mokyklų poreikį) pasirinko jos situacijai aktualiausią neformalaus tėvų švietimo programą (ne trumpesnę kaip 40 valandų) ir ją išbandė, t. y. pravesti mokymai pedagogams. Taip pat vyko naujų neformalaus tėvų švietimo formų ir metodų paieška ir išbandymas. Paieška buvo vykdoma pedagogų mokymų metu, išbandant pasirinktas programas, vykdant mokymų dalyvių refleksijas. Šių formų, metodų fragmentinius  išbandymus, kaip praktines užduotis, mokytojai atliko su savo klasės tėvais.

Varėnos švietimo centre partnerinių institucijų pedagogams vyko mokymai orientuoti į pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymą. Pagrindinis mokymų tikslas – parengti pedagogus darbui ne tik su vaikais, bet ir su jų tėvais – teikiant jiems žinias, padedančias formuoti pozityvios tėvystės nuostatas bei praktines konsultacijas, kaip tas nuostatas išreikšti realiame gyvenime; išmokyti pedagogus kurti konstruktyvų dialogą su mokinių tėvais. Dirbant su pedagogais buvo siekiama: formuoti pozityvias nuostatas ir gebėjimą kurti „dialogiškas” nuostatas;  lavinti tam tikrus įgūdžius ir gebėjimus (aktyvų klausymą, kūno kalbos stebėjimą, kalbėjimą, klausimų formulavimą); išmokyti pedagogus tam tikrų metodų, padedančių kurti dialogą su kitais; lavinti pedagogų gebėjimą mokyti suaugusiuosius (tėvus) naudojant coaching (ugdančiojo vadovavimo) metodikas; suteikti žinių apie pozityvią tėvystę, vaiko asmenybę, dažniausiai pasitaikančias problemas, tėvų-vaikų santykių raidą, apie problemų sprendimo ir konfliktų valdymo būdus bei lavinti įgūdžius, reikalingus dirbant su vaikais ir jų tėvais. Paskaitas vedė laisvai samdomos lektorės psichologės Eglė Masalskienė ir Rosita Pipirienė.

Sukurta dviem kalbomis (lenkų ir lietuvių) tėvų švietimui skirta interneto svetainė. Joje visi šeši projekto dalyviai (mokyklos) talpins savo gerąją tėvų švietimo patirtį, refleksuos, diskutuos. Sukurta atskira interaktyvi profesionali erdvė skirta šeimos ir mokyklos partnerystei bei produktyviai kaimynystei plėtoti.

Daugiau informacijos apie projektą: http://www.pozityvitevyste-projektas.lt/ 


 Varėnos švietimo centras su Varėnos rajono savivaldybe pasirašė Sveikos aplinkos kūrimo ir sveiko gyvenimo būdo propagavimo finansavimo sutartį programai „Pozityvi tėvystė“. Vykdant projektą bus surengta 10 mokomųjų užsiėmimų (programos apimtis – 20 akademinių valandų), planuojamas dalyvių skaičius – apie 10-16 asmenų (dalyviams užsiėmimai bus nemokami). Programą įgyvendins ir mokymus ves Varėnos švietimo centro specialistės: psichologės Irena Nedzveckienė ir Edita Baukienė, logopedė Laimutė Lukošiūnienė bei specialioji pedagogė Gražina Maziukienė. Mokymai bus vykdomi 2015 metų spalio mėnesio pradžios kartą per savaitę po 2 akademines valandas Varėnos švietimo centre (detalesnį užsiėmimų grafiką galima sužinoti Varėnos švietimo centro darbo plane bei internetinėje svetainėje www.varenossc.lt arba paskambinus nurodytais kontaktais). Pirmasis užsiėmimas vyks spalio 7 dieną, 15 val. Projekto partneriai yra Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija, Varėnos vaikų lopšeliai darželiai „Pasaka“ ir „Žilvitis“, Varėnos rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius. Šiuo metu partneriai yra supažindinami su programa ir vyksta tėvų registracija į užsiėmimus. Besidominčius tėvystės ir šeimos santykių temomis, siekiančius geriau pažinti save ir savo vaikus kviečiame dalyvauti paskaitose. 


 Kviečiame į mokymus

Visus, mamas ir tėčius, besidominčius tėvystės temomis, norinčius geriau pažinti save ir savo vaikus, siekiančius kurti pozityvius santykius su vaikais kviečiame į tėvystės įgūdžių plėtojimo užsiėmimus „Pozityvi tėvystė“.

„Pozityvi tėvystė“  – tai tėvystės įgūdžių mokymo ir informacijos tėvystės tema suteikimo programa, skirta padėti tėvams kurti tinkamus santykius su vaikais (programoje plačiau bus kalbama apie vaiko raidos ypatumus, tarpasmeninius santykius šeimoje, problemines vaiko ugdymo situacijas, teisinius aspektus).

Užsiėmimų vieta ir laikas

  • Laikas: mokymų pradžia – šių metų spalio 7 d. 16 val. (viso bus 10 kassavaitinių susitikimų su maloniomis kavos – arbatos pertraukėlėmis).
  • Vieta:  užsiėmimai vyks jaukiose Varėnos švietimo centro patalpose (Varėnos miesto centre, J. Basanavičiaus g. 9 – pastatas prie prekybos centro “IKI”, buvusi senoji vaistinė).

Informacija, registracija

              Dalyviams užsiėmimai yra nemokami. Registracijų laukiame ir daugiau informacijos apie mokymus galima gauti telefonais (8-310) 31232 (Pedagoginių psichologinių paslaugų skyrius) arba (8-310) 31534 (Varėnos švietimo centras). 

Laukiame jūsų!


Projekto „Pozityvi tėvystė ” ataskaita

  • Buvo organizuota 10 užsiėmimų ciklas tėvams.
  • Projekte dalyvavo 11 žmonių.
  • Rezultatų vertinimo rodikliai. Taikytų priemonių efektyvumo vertinimas taikant tam tikrus metodus (pvz.: apklausa, interviu ir pan.) Pateikite taikytų priemonių veiksmingumui vertinti gautus apibendrintus duomenis, išreikštus skaičiais ar procentais
  • Vienas iš projekto uždavinių buvo suteikti tėvams žinių apie skirtingo amžiaus vaikų raidos ypatumus ir poreikius, problemines vaikų ugdymo situacijas, jų įveikimo galimybes, pozityvius drausminimo būdus, vaikų ir tėvų teises, pareigas ir atsakomybę. Taigi pirmojo užsiėmimo metu buvo aiškinamasi ko dalyviai tikisi iš mokymų, ką jie norėtų išgirsti, kokius įgūdžius norėtų patobulinti. Dalyviai savo lūkesčius išsakė žodžiu, kurie projekto vykdytojų buvo užfiksuoti raštu. 100% projekto dalyvių teigė, kad nori sužinoti, kaip vaikus drausminti nesmurtiniais ir vaikui palankiais būdais, kaip kurti pozityvų bendravimą su vaikais, kaip elgtis konkrečiose situacijose (vaikui pykstant, esant vaikų tarpusavio nesutarimams). Vėlesnių susitikimų metu lūkesčiai buvo aptariami – atkreipiamas dėmesys, kokie lūkesčiai buvo nurodyti ir į kokius lūkesčius yra atliepiama konkretaus susitikimo metu. Paskutinio užsiėmimo metu dalis susitikimo buvo skirta mokymų rezultatų analizei. Dalyviai pildė apklausos anketas, skirtas išsiaiškinti, kiek ir kaip užsiėmimai jiems buvo naudingi. Visi dalyviai (100%) išreiškė, kad mokymai buvo jiems asmeniškai naudingi. Dalyviai teigė, kad jiems įdomiausia buvo sužinoti apie vaikų elgesio sutrikimus bei sunkumus, tėvų skyrybų įtaką vaiko raidai, pykčio ir streso reguliavimą, vaikų ir tėvų konfliktų sprendimus, auklėjimo būdus, vaikų psichologinį vystymąsi nuo kūdikystės ir vaikų poreikius, susijusius su raidos tarpsniais. Anketoje dalyvių buvo klausiama, kokie yra mokymų privalumai. Tėvai nurodė, kad „Pozityvios tėvystės“ mokymų privalumai yra – pateikiama koncentruota informacija pagal atskiras temas, integruoti pratimai ir užduotys, video medžiaga ir tai, kad užsiėmimai nemokami.
  • Antras projekto uždavinys – tobulinti tėvų bendravimo su vaikais įgūdžius, gebėjimą tinkamai suvokti vaikų poreikius ir numatyti jų tenkinimo galimybes.  Siekiant įgyvendinti šį uždavinį tėvams buvo skiriami namų darbai (trumpos, konkrečios praktinės užduotys), susiję su bendravimu su vaikais. Kitų susitikimų metu buvo kalbamasi, kaip tėvams sekėsi atlikti užduotis namuose. Remiantis apklausa, visi tėvai bendraujant su vaikais panaudojo įgytas žinias. Iš pasisakymų susidarė įspūdis, kad pozityvios tėvystės principus tėvai stengėsi įgyvendinti tiek kaip formalius užduotus namų darbus, tiek tikėdami, kad užduotys gali suteikti naują patirtį bendraujant su vaikais. Tėvų teigimu, praktiniai įgūdžiai pradžioje išbandyti kaip namų darbai, vėliau tapo santykių su vaikais ir vaikų auklėjimo dalimi. 100 % dalyvių nurodė, kad pradėjo skirti vaikams daugiau pozityvaus dėmesio, drausminti pozityviais būdais, konstruktyviau reaguoti į vaikų negatyvias emocijas ir pan.  
  • Trečiasis projekto uždavinys – formuoti tėvų nuostatą siekti pozityvių santykių šeimoje, skatinti sąmoningai rinktis ir taikyti tinkamus vaikų auklėjimo būdus. Siekiant įgyvendinti šį uždavinį, mokymuose tėvams buvo pateikiama praktinių užduočių, analizuojami video siužetai vaizduojantys įvairias tėvų – vaikų santykių situacijas.  Kad buvo išpildytas ir šis projekto uždavinys, galima spręsti iš tėvų nuomonių, išsakytų apklausoje. Susiformavusį požiūrį, kad vaikas be pagrindo elgiasi netinkamai, pakeitė supratimas, jog vaikas, kaip asmenybė, turi tam tikrų poreikių, į kuriuos reikia tinkamai reaguoti, kad svarbu stebėti vaikų emocinį gyvenimą ir padėti jiems tinkamai reikšti ir suprasti savo emocijas, bei kaip atsakyti į netinkamą elgesį, spręsti konfliktines situacijas.
  • Poveikio vertinimo rodikliai. Pateikite duomenis apie pokyčius, kurie buvo pasiekti, įgyvendinant pagrindinį projekto tikslą.

      Projekto dalyviai išreiškė savo pastebėjimus, kuriose srityse kursų metu įgytos žinios ir įgūdžiai buvo veiksmingi ir naudingi:

  • tėvai teigė, kad jiems tapo lengviau spręsti tėvų – vaikų nesutarimus, kai sužinojo apie skirtingus vaikų raidos etapus ir skirtingus poreikius tų etapų metu. Tėvai išmoko naudoti vaikų dėmesio nukreipimo metodus siekiant  išvengti konfliktų ar stabdyti netinkamą elgesį ir pan.
  • dalyviai nurodė, kad jiems įgytos žinios bei praktiniai patyrimai padeda lengviau rasti bendrus sprendimus su vaikais, lengviau konstruktyviai elgtis kai vaikai intensyviai reiškia emocijas. Tėvai pastebėjo, kaip svarbu konstruktyviai reaguoti į vaiko emocijų raišką ir kokiais pozityviais būdais galima dirbti su vaikų jausmais.

        tėvai nurodė, kad mokymai paskatino juos pakeisti vaikų auklėjimo nuostatas ir           panaudojant pozityvios tėvystės principus siekti efektyvesnio bendravimo su vaikais.

Scroll to Top
Scroll to Top Skip to content