LT EN
Varėnos TAU
Veikla

 

Gitaros ir smuiko duetas

Pokalbis tarp dviejų instrumentų

 

          Ženkliai trumpėja dienos... Ir visai nesvarbu tai... Mes negalvojame apie rytdieną, šiandien ir tik šiandien – yra geriausia, ką gali patirti.

          Gruodžio 3 dieną Trečiojo amžiaus universiteto senjorai susirinko į Švietimo centro salę pasiklausyti gražiausių XIX a. melodijų gitarai ir smuikui. Muzikos kūrinius atliko gitaristas Simonas Bušma ir smuikininkas – pasakotojas Gediminas Dalinkevičius.

         Pasak G. Dalinkevičiaus „Kultūra – šalių tiltas, sujungiantis Italiją, Ispaniją, Rumuniją“. Salėje skambėjo gražiausi šių šalių kūriniai. Smuikininkas jautriais žodžiais apibūdino instrumentinę muziką - tai muzika be melo, pati tyriausia. Jis teisus. Skambant šios muzikos garsams, klausytojus užvaldė ramybės ir susikaupimo nuotaikos.

         Švietimo centro parodų salėje turėjome progos pasidžiaugti mokytojų rankomis sukurtomis grožybėmis: akis džiugino įvairiausi karpiniai ir simegrafijos darbai (siuvinėjimas ant popieriaus).

         Švietimo centro direktorė J. Šimelionienė visiems Tau lankytojams linkėjo gražaus, dvasingo Kalėdinio laukimo.


Marytė Didikienė

 

 

 

 



Pasaulinė sveikatos diena „Sveikata visiems“

 

           Balandžio 7 dieną Medardo Čoboto TAU pakvietė paminėti Pasaulinę sveikatos dieną. Varėnos TAU su malonumu  priėmė kvietimą ir dalyvavo sveikatos dienos renginyje kartu su Anykščių, Panevėžio, Naujosios Akmenės, Trakų, Vilniaus bendraminčiais.

         Vilniuje, Vingio parke, prie estrados šventės dalyvius pasveikino Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos mokiniai. Dainomis, šokiais, liaudies išmintimi apie sveikatą spinduliavo jų pasirodymas.

Pasaulinės sveikatos dienos proga dalyvius sveikino PSO biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė, Sveikatos ministro sveikinimą senjorams perskaitė Sveikatos ministerijos atstovė. Ir, žinoma, dalyvius pasveikino niekada geros nuotaikos, energijos nestokojanti MČU rektorė Zita Žebrauskienė, kuri su puikiais savo padėjėjais ir organizavo šią šventę.

          Vėliau, mokomi Tai či meistro iš Kinijos, atlikome sveikatingumo mankštą. Skambant meditacinei muzikai, ramiai kvėpuodami, kartojome plastiškus meistro judesius. Šią nepaprastą mankštą išbandėme pirmą kartą. Po jos jautėmės atsipalaidavę, dvasiškai sustiprėję. Tai priemonė, padedanti tobulinti ir kūną, ir dvasią.

          Po mankštos, „pasikrovę“ geros energijos, čiupome šiaurietiško vaikščiojimo lazdas. Klausėmės trenerės patarimų, kaip tinkamai sureguliuoti lazdas ir mokėmės taisyklingai eiti. Tai dar vienas puikus būdas stiprinti visą savo kūną ir išlikti žvaliems. Besimankštindami ir bendraudami, nė nepastebėjome, kaip atėjo pietų metas. „Tautos patriotai“ vaišino kareiviška koše ir arbata.

         Smagiausia šventės dalis – komandų prisistatymas ir koncertas. Netrūko išmonės, dainų, šokių. Šventę vainikavo MČU dalyvių pasirodymas.

          Mes, varėniškiai, labai džiaugiamės dalyvavę šioje šventėje, nuoširdžiai dėkojame organizatoriams už renginį ir mielas dovanėles. Pasisėmę sveikatos, geros nuotaikos, šviesią pavasario dieną praleidę gamtoje ir didelėje bendrystėje, linksmi grįžome namo.

Iki naujų susitikimų!

 

 

Virginija Brūzgienė,

Varėnos TAU klausytoja

   

 

 

 

 

 

 



 Vasario 15 d. Varėnos trečiojo amžiaus universiteto klausytojai ir bendruomenės nariai prisijungė prie šalies Trečiojo amžiaus universitetų asociacijos narių organizuojamos akcijos "PABŪKIM KARTU SU LIETUVOS VARDU". Susirinkę sugiedojo Lietuvos himną ir kitas širdžiai mielas dainas, paleido į dangų spalvotus balionus, kad padangė nušvistų Lietuvos vėliavos spalvomis.




 



SENJORAI NUKELIAVO 16 KM.

 

 

      2018m. sausio 16 d. Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) suorganizavo žiemos pėsčiųjų žygį maršrutu Varėna-Girežerio kaimas, Žiežulio, Ilgio, Plaušinio ir Girežerio ežerai, kuriame dalyvavo ir Varėnos sveikatingumo klubo „Ropė“ senjoros.        

       Nors pūtė stiprokas vėjas ir spaudė šaltukas, tai mūsų neišgąsdino. Visi gerai nusiteikę, linksmi su kuprinėmis ant pečių iš Varėnos patraukėme Girežerio kaimo link. Nuo Girežerio kaimo ėjome prie Žiežulio ežero (pakeliui prisinešėme malkų laužui), po to link Ilgio ežero. Tik Plaušinio ežero kažkaip nepavyko greitai surasti, ne vieną papildomą kilometrą teko nueiti. Pagaliau suradome ko ieškojome, o grįždamos aplankėme ir Girežerio ežerą. Grožėjomis nuostabia žiemos gamta, užšąlusiais ežerais, kol per Girežerio kaimą grįžome prie Žiežulio ežero, kur mūsų laukė jau Adolfo Brūzgės užkurtas laužas. Čia gėrėme karštą arbatžolių arbatą, vaišinomės įvairiais susineštais valgiais, pašokome, padainavome, o pailsėjusios vėl su kuprinėmis ant pečių, įveikusios 16 km, grįžome namo.

        Šis žygis suvienijo mus visus, gera ir malonu kartu pabūti, pabendrauti. Gėriuosi tokiais senjorais kaip Virginija ir Adolfas Brūzgės iš Panočių kaimo, kurie nepabūgo nei blogo oro, nei atstumo. Jie lanko TAU jau daugelį metų ir visur suspėja,o jų gerumas ir aktyvumas užkrečia ir kitus. Mes, sveikatingumo klubo „Ropė” senjoros, dėkojame ir nuostabiai žygio vedlei Lygijai Bereznevičienei už šio žygio įdėją ir iniciatyvą. Daugiau taip bendraukime, netingėkime, nesėdėkime namuose, judėkime kol galime!


 

 



Marcinkonys-Čepkelių raistas- Margionys

 

          Paskutinį šių metų rugpjūčio trečiadienį grupė TAU (trečio amžiaus universiteto senjorų) pabuvojo žygyje-ekskursijoje. Autobusu nuvykę į Marcinkonis aplankė etnografinę sodybą, klausėsi linksmo sodybos gido Jono pasakojimo. Paskui pasivaikščiojo po Marcinkonių kaimą. Dzūkijos nacionalinio parko gamtos mokykloje susitiko su gidu Gintautu, kuris parodė video apie Čepkelių pelkę, o vėliau palydėjo iki pačios pelkės. Senjorai nuo mašinų sustojimo aikštelės vėl ėjo pėsčiomis mokomuoju taku, kuris tęsiasi pelkėje ir apypelkėje. Iš apžvalgos bokšto gėrėjosi didžiuliais pelkės plotais. Mediniu taku, kuris veda per pelkę, nuėjo iki apžvalgos aikštelės, gėrėjosi visai šalia tako sirpstančiomis spanguolėmis.

          Pasižvalgę po pelkyną, autobusu vyko į Margionis. Ten aplankė klojimo teatro režisieriaus J.Gaidžio kapą, Margionių klojimo teatrą, ėjo prie Bobos daržo šaltinio Skroblaus upelio ištakoje. Grįžę į kaimą, aplankė sodybą „Gasparynė“. Šiuo vardu ją pavadino buvusi juristė Janina. Įsigijusi šią sodybą, joje įkūrė ekspoziciją apie Margionių kaimą. Ji surinko daug senovinių daiktų iš kaimo gyventojų, juos patalpino klojime, svirnuose, įkūrė savotišką muziejų. Sodyba labai gražiai tvarkoma. Pati šeimininkė be galo miela, svetinga, darbšti, išradinga.

          Sejorai žygiu-ekskursija liko patenkinti, entuziazmo netrūksta, galvoja, ką dar aplankyti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

Kelionė į Gardiną

 

            Gegužės 20 dieną  aštuoniolika Varėnos 3-iojo amžiaus universiteto lankytojų anksti ryte kelionių agentūros "Interlux travel" autobusu išvyko į vienadienę ekskursiją po Baltarusiją. Šiuo autobusu iš viso keliavo 65 turistai. Muitinėje ilgai neužtrukome. Gardine į mūsų autobusą įsėdo vietinis gidas ir mes keliavome prie Augustavo kanalo, kuris siekia Gardino sritį. Paplaukioję laivu, savo akimis pamatę, kaip atsidaro kanalo šliuzai, grįždami į Gardiną, sustojome prie paminklo „Niekas nepamiršta. Niekas neužmiršta“ ir aplankėme Gardino II-ąjį  fortą (jų buvo 13). Jie buvo pastatyti XIX a. pabaigoje ir maždaug10 kmatstumu nuo Gardino jie supo miestą.

           Grįžę į Gardiną, papietavome (baltarusiški pietūs-šaltibarščiai, salotos, bulviniai blynai su kumpeliu, gėrimas) ir su gidu pėsčiomis, vietomis pavažiuodami autobusu aplankėme keletą Gardino lankytinų vietų: reto grožio Jėzuitų katedrą, unikalų bizantinės architektūros pavyzdį-  Koložos cerkvę (pastatyta XII a.), Choralinę sinagogą, kuri dabar restauruojama, seniausią gaisrinės bokštą, senąją LDK kunigaikščio Vytauto pilį, kuri pastatyta1241 m., vėliau Steponas Batoras ją pavertė nuolatine savo rezidencija. Paskui aplankėme XVIII a. taip pat ant Nemuno kranto pastatytą naująją pilį. Po to turėjome 2 val. laisvo laiko, tai aplankėme  pačią seniausią vaistinę.

       Grįždami pėsčiomis į autobusą, gėrėjomės Vilniaus gatve, kuri primena Vilniaus senamiestį (dabar ta gatvė pavadinta Sovietskaja). Nors ir didelė grupė žmonių, nors ir kepinami skaisčios saulės, nors ir pavargę, bet visi linksmi ir niekur nepavėlavę vakare grįžome į namus.

 

Marija Tendzegolskienė

 

 

 

 

 

 


 

           Šių metų balandžio 26 d. Varėnos trečiojo amžiaus universiteto klausytojai aplankė Bukauciškių koplyčią Alytaus rajone, Daugų seniūnijoje. Kadangi dalį kelio iš Varėnos važiavome, o mūsų numatyto maršruto kelias vietomis ėjo buvusio geležinkelio pylimu, tai kartu dalijomės prisiminimais apie tuos metus, kada buvo nutiestas geležinkelis Varėna-Gardinas per Alytų, Šeštokus, Suvalkus, Augustavą.

            Privažiavus Bukauciškes, patraukėme pėsčiomis iki koplyčios. Praėjome Holivudo aktorės Kilmonytės Rūtos Lee senelių (iš tėvo pusės) namus. Pasigėrėjome jų sode išlikusiomis tuopomis -vieną vos apglėbė 5 turistai. Kairėje to kelio pusėje plyti buvę V. Mirono (buvusio1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro, ministro pirmininko, kunigo) dvaro laukai. V. Mironas nemažą savo gyvenimo dalį praleido Bukauciškėse, laikė mišias Bukauciškių koplyčioje, kuri vėliau buvo pavadinta V. Mirono vardu. Kai užkopėme į kalną, kur stovi koplyčia, pasigrožėjome atsivėrusiu Daugų ežero vaizdu, pakalbėjome apie koplyčią, kuri buvo pastatyta1848 m. Bukauciškių dvaro savininkų, rūsyje buvo įrengtos kriptos dvarininkams laidoti. Dabar koplyčia restauruota pagal Alytaus rajono kaimo vietovių plėtros strateginį planą.

            Paskui važiavome į Gudžius. Privažiavę Zalaciškių mišką, vėl išlipome iš autobuso ir ėjome pėsčiomis buvusiu geležinkelio pylimu. Pasiekę kryžkelę, sėdome į autobusą ir važiavome į Gudžius, kur mes buvome svetingai priimti Marytės ir Jono Didikų (jie taip pat Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai) sodyboje. Marytė buvo prikepusi dzūkiškų bandų ant džiovintų kopūstlapių, o Jonas kieme ant laužo išvirė didelį katilą skanios žuvienės. Už jų svetingumą ir draugiškumą tariame nuoširdų AČIŪ.






 

 

 



NACIONALINĖ TAU ASOCIACIJOS TARYBA POSĖDŽIAVO DRUSKININKUOSE


Kovo 10 d. Druskininkuose įvyko antrai kadencijai išrinktos Nacionalinės TAU asociacijos tarybos posėdis. Naujos sudėties Taryba buvo išrinkta šių metų sausio 26 d. visuotiniame Asociacijai priklausančių TAU atstovų susirinkime,  surengtame po Kauno Vytauto Didžiojo universitete įvykusios mokslinės praktinės konferencijos „Trečiojo amžiaus universiteto misija XXI a. visuomenėje“. Į asociacijos Tarybą buvo išrinkti : dr. Z. Žebrauskienė, R. Dovidavičiūtė (MČTAU), dr. J. Andrišienė  (Kauno apskrities TAU), A. Sieliūnienė (Visagino TAU), S. Tutkus (Plungės TAU), R. Žvinienė (Molėtų TAU), J. Valskys (Druskininkų TAU).

Pirmąjį naujosios kadencijos Tarybos posėdį kuravo Druskininkų TAU atstovai.  Pirmininkaujant vyriausiam Tarybos nariui, Druskininkų TAU rektoriui J. Valskiui, Tarybos pirmininke antrai dvejų metų kadencijai išrinkta dr. Z. Žebrauskienė, pavaduotoja – R. Dovidavičiūtė.

Tarybos posėdyje buvo aptarti Asociacijos veiklos nuo jos įsikūrimo 2015 metais rezultatai bei apsvarstyti visiems šalies TAU aktualūs klausimai. Vienas svarbiausių Tarybos posėdyje svarstytų klausimų – Asociacijos registravimas juridiniu asmeniu. Kaip žinoma, Asociacija iki šiol veikia kaip asocijuoti partneriai Asociacijos sutarties pagrindu. Visiems Tarybos nariams išdėsčius savo argumentus dėl juridinio vieneto steigimo, nuomonės išsiskyrė, todėl buvo nuspręsta anketiniu būdu apklausti visų TAU vadovus ir išsiaiškinti jų požiūrį į Asociacijos statuso pakeitimo privalumus, minusus, galimo nario mokesčio dydį. Tokią apklausą ketinama atlikti iki balandžio 1 d.

2015 m. buvo surinkti ir susisteminti duomenys apie TAU materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Kaip žinia, tuometinė Vyriausybė davė pavedimą Švietimo ir mokslo ministerijai bei Savivaldybių asociacijai įsigilinti ir teikti trečiojo amžiaus universitetams paramą. Taryba mano, kad prabėgus dvejiems metams, tikslinga pakartoti apklausą ir išsiaiškinti regionuose vykstančius pokyčius.

Atkreiptas dėmesys, kad  dabartinės Vyriausybės programos įgyvendinimo planuose numatyta eilė priemonių Nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriui stiprinti. Numatoma NVO įtraukti į visas institucinių partnerysčių formas visais lygiais (nacionaliniu, sektoriniu, teritoriniu) ir visuose etapuose (programavimo, įgyvendinimo, stebėsenos).

Tarybos posėdyje taip pat buvo aptarti suaugusiųjų neformalųjį švietimą reglamentuojančių teisės aktų pokyčiai, galimybės siekti geresnio TAU finansavimo, aktyviau dalyvaujant projektinėje veikloje ir kreipiantis pagalbos į Vyriausybę bei savivaldybes. Siūlyta stiprinti TAU vadovų administracinius gebėjimus, rengiant jiems specialius mokymus darbiniuose susitikimuose 1-2 kartus per metus. Buvo pasidalinta regioninių Dainavos TAU ir Žemaitijos TAU, susibūrusių bendrai veiklai pagal partnerystės sutartį, patirtimi.

Šį rudenį jau tradicine tapusi TAU universiada vyks Mažeikiuose. Ateityje šį gražų renginį nuspręsta rengti kas dvejus metus, taip pat kas dvejus metus bus rengiami ir senjorų chorų bei ansamblių festivaliai.

Tarybos posėdyje siūlyta paraginti šalies TAU paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. MČTAU praėjusiais metais vykdė labai prasmingą projektą „Vasario 16-osios akto signatarų keliais“, kurį ketinama tęsti ir šiais metais. Skleidžiant gerąsias darbo praktikas, MČTAU gali rekomenduoti  kitiems TAU  labai kvalifikuotus šios tematikos dėstytojus. Siūloma regionuose vykdyti 100 medelių pasodinimo akcijas, rengti bendrus šventinius renginius su vyresniųjų klasių moksleiviais ir pan. Laukiami ir visų TAU pasiūlymai bei originalios idėjos dėl valstybės šimtmečio paminėjimo.

Dabar Asociacijoje – 42 TAU (per 70 proc. visų šalyje veikiančių TAU), juos lanko daugiau negu 11 tūkst. klausytojų.

 

Jadvyga Miniotaitė

 

 

 

 


 

2016 m. rugsėjo 13 dieną Varėnos trečiojo amžiaus universiteto senjorai plaukė plaustais Nemunu nuo Liškiavos iki Merkinės.

 






 


 

Dzūkijos krašto „TAUtiečių“ turizmo sąskrydis

 

        Birželio 14-15 dienomis Puvočių kaime ties Grūdos ir Merkio sankirta vyko pirmasis Dzūkijos

krašto Trečiojo amžiaus universitetų dalyvių turistinis sąskrydis „TAUtiečiai“. Idėja surengti turistinį sąskrydį kilo Vytui Purviniui (Varėnos TAU turizmo būrelio vadovas). Jis sugalvojo visas rungtis ir joms vadovavo. Šį projektą įgyvendinti padėjo Varėnos švietimo centro metodininkė Vilija Latvienė ir trečiojo amžiaus universiteto dalyviai.

        Sąskrydyje dalyvavo Vilniaus Medardo Čobotos, Druskininkų ir Varėnos TAU dalyviai. Po sąskrydžio atidarymo vyko vandens turizmo varžybos. Į plaustus sėdo po šešis žmones, kurie turėjo nuplaukti3 kmMerkio upe ir įveikti 4 kliūtis. Plaukė 4 komandos: Varėnos, Druskininkų ,Vilniaus ir jungtinė „TAUtiečių“ (Druskininkai-Vilnius). Greičiausiai finišą pasiekė varėniškiai. Jie trąsą įveikė per 25,21 min. Antrieji buvo druskininkiečiai (27,09 min), treti – „TAUtiečiai“ (27,13 min), ketvirti – vilniškiai (29,50 min).

         Tiems, kam labiau patinka aktyvus vaikščiojimas, buvo surengtas pėsčiųjų žygis po Puvočių apylinkes. Su kaimo istorija supažindino ir apie kaimo nūdieną papasakojo Elvyra Vėžiukienė.

         Kol irkluotojai džiovino drabužius, komisija aplankė stovyklavietes ir vertino balais. Gražiausiai, estetiškiausiai ir taisyklingiausiai įrengta buvo varėniškių stovyklavietė. Druskininkiečiai ir vilniškiai užėmė antrą vietą (gavo vienodą balų skaičių).

         Nors visiems muselės ir uodai nedavė ramybės - viskas vyko pagal planą. 18 val. prasidėjo meninės programos konkursas. Jį laimėjo Druskininkų TAU komanda. Šios komandos linijinių šokių dalyvė ir programos vedėja tą vakarą atšventė savo 80-metį. Varėnos komanda užėmė antrą vietą, Vilniaus- trečią.

         Po šio konkurso visi dalijosi skania, ant laužo dideliame katile virta sriuba. Virėjai – jungtinė komanda - po dalyvį iš kiekvieno krašto. Po vakarienės dalyvių nuotaika buvo puiki, tad visi susirinko prie bendro laužo: dainavo, bendravo, dienos nuovargio tarsi nebūta.

         Kitos dienos rytą druskininkiečiai visus išjudino bendra sveikuolių mankšta. Laimutė Butkevičienė ir Gediminas Grigelis pravedė mankštą „Išjudink savo snaudžiančias galias“. Paskui, pusryčius pavalgę, vėl bendrame katile išvirtos košės, kliūčių ruožo dalyviai rinkosi prie starto linijos. Nors pradėjo lynoti, bet niekas neišsigando ir nepabėgo – visi laimingai įveikė trąsą. Varėniškės (šį kartą tik moterys) kliūtis įveikė per 9,56 min. Jų rezultatas buvo geriausias.

         Į sąskrydžio uždarymą atvyko Varėnos trečiojo amžiaus universiteto valdybos pirmininkė J. Šimelionienė. Ji pasveikino visus dalyvius, pasidžiaugė senjorų gera nuotaika, žvalumu, ištvermingumu ir įteikė dalyviams medalius, diplomus, padėkos raštus, o Varėnos TAU dalyviams - Didžiąją taurę. Taip pat ji palinkėjo, kad šis sąskrydis taptų tradiciniu ir pritrauktų dar daugiau žmonių.

 

Marija Tendzegolskienė,

turistinio sąskrydžio dalyvė


 

 

 

 

 

 

 


        Kovo 3 d. Varėnos TAU klausytojai ir Varėnos „Bočiai“ draugijos narės lankėsi TV3 studijoje Kaune. Ten buvo filmuojama laida „TV pagalba“. Laidos vedėjai žurnalistė Renata Šakalytė, psichologas Andrius Kaluginas ir dainininkė Liveta Kazlauskienė padėjo išpainioti laidos dalyvių gyvenimo istorijas ir, žinoma, pasiūlė būdus joms išspręsti.

    Mes, žiūrovai, stebėjome viską iš šalies, bet abejingi nelikome: vienokiu ar kitokiu būdu filmuojamos istorijos suvirpino kiekvieno sielos gelmes.

        Kelionė buvo tikrai puiki! 

 

Virginija Brūzgienė

 

 

 

 

 


 

 Vasario 12 d. Varėnos trečiojo amžiaus universiteto studentai minėjo Lietuvos valstybės nepriklausomybės dieną. Susirinkusiems patriotines dainas dainavo studenčių ansamblis, o Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta skaitė paskaitą "Vasario 16-oji okupacijos metais". Prie arbatos puodelio visi pasidalijo savo atsiminimais, diskutavo, aptarė šiandienos problemas ir lūkesčius.





 

 

 


 

KĄ SENJORAI MATĖ VILNIUJE


 

Sausio 27 d. važiavome į Vilnių filmuotis LRT laidoje „Klauskite daktaro“.  Išvykome anksčiau, nes mums dar buvo suorganizuota paskaita VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto planetariume, vieninteliame Baltijos šalyse specializuotame astronomijos ir gamtos mokslų informacijos centre. Planetariumą, įsteigtą 1962 m., dar prisimename netoli buvusio „Lietuvos“ kino teatro. 1989 m. jis perkeltas į Konstitucijos prospektą. Ne kartą su mokiniais lankęsi ir stebėję žvaigždėtą kupolą dabar klausėmės paskaitos „Dangus šiandien“.  Vėl stebėjomės žvaigždynais, šviesiausiomis žvaigždėmis ir planetomis, kosmoso spalvomis ir fantastiškais tolimų kraštų mitais. Jie padėjo susiformuoti  Rytų šalių, Egipto, Graikijos kultūroms.  Šviesulių deriniai, kažkada stebėti plika akimi ar nesudėtingais instrumentais, dangaus skliaute susidėstė į žmonių, gyvūnų, daiktų pavidalus. Naujosios technologijos atvėrė kitokį Visatos, laiko ir erdvės suvokimą, apie tai dažnai pranešama mokslo žiniose. Paskaita tarsi paragino grįžus namo pasidomėti ir baltų kosmologija, prisiminti lietuviškus Aušrinę, Darželį, Jukštandį, Sietyną, Šienpjovius, Tikutį,  Žiezdrę...

 

LRT darbuotoja suorganizavo mums nedidelę ekskursiją po studijas ir palinkėjo kantrybės. Tą dieną nufilmuoti penki „Klauskite daktaro“ siužetai.  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas yra sukaupęs trisdešimties metų darbo patirtį. Jo kolega laidoje Justinas Jankevičius pernai atšventė trisdešimtąjį gimtadienį. „Ramus ir savimi pasitikintis žmogus“, kaip sako apie save profesorius, ir humoro laidų vedėjas sukūrė puikų ir nuotaikingą duetą. Netikėtas kasdieniškų situacijų pateikimas, šmaikštūs posakiai tryško ir tiško kaip sultys iš medžio viršūnėje sunokusio obuolio. Žinoma, tai ne pakenkė, o tik pagyvino visiems svarbias temas: kaip nesusirgti, kaip apsisaugoti nuo skausmų, kaip rūpintis ir gerinti savo sveikatą.  Žavią nuotaiką sukūrė žaidimai, varžytuvės, žinomų ir pamėgtų dainininkų dalyvavimas.

 

Taigi ačiū išvykos organizatoriams ir - gero laidų žiūrėjimo šią savaitę.

 

Leokadija Balkuvienė       

 

 







 


 

VARĖNOS TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETO VEIKLŲ SUVESTINĖ UŽ 2015 METUS



 

 

SVEIKUOLIŲ KONFERENCIJA SEIME

 

 

        Gruodžio 16 d. Seimo Konstitucijos salėje vyko senjorų sveikatingumo metams skirta konferencija, kurią organizavo Lietuvos sveikuolių sąjunga, Medardo Čoboto TAU ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Konferencijoje dalyvavo ir Varėnos TAU narės Lygija Bereznevičienė, Genė Balčiūnienė ir Virginija Brūzgienė.

 

         Sveikinimo žodžius senjorams sveikuoliams tarė Seimo nariai Arimantas Dumčius ir Rima Baškienė. Savo patirtimis, pavyzdžiais, įžvalgomis ir gera nuotaika dalijosi TAU rektorė Zita Žebrauskienė, Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, moterų sporto asociacijos prezidentė Joana Bartaškienė, sveikatos klubų nariai alytiškis Vytautas Mockevičius, kaunietė Janina Vairgielienė, panevėžietis Povilas Vadopolas, elektrėniškė Bronė Vasiliauskienė, garsioji Ksavera Vaištarienė ir kiti.

 

          Visi kalbėjusieji pabrėžė, kad senatvė – gražus ir prasmingas laikas, kad jis susijęs su sveikata, ne tik fizine, bet ir dvasine. Niekada nevėlu pradėti sveikai gyventi! Gyvenimu džiaugtis gali tik sveiką gyvenimo būdą, judėjimą ir savęs tobulinimo kelią puoselėjantys žmonės.

 

          Konferencijos dalyviai rūpinasi ne tik savo, bet ir visos Lietuvos žmonių sveikata, todėl balsavo už rezoliuciją, kuri bus įteikta Seimui:

 

-          siūlyti, kad Seimas įteisintų nuostatą, draudžiančią rūkyti, gerti paplūdimiuose, prie ežerų, renginiuose, kur dalyvauja šeimos su vaikais;

 

-          ateinančius metus paskelbti atsakingos tėvystės metais;

 

-          visose sveikatos įstaigose, darbovietėse skatinti nerūkančius, negeriančius žmones.

 

Virginija Brūzgienė

 

 






 



Nacionalinis piliečių vizijų seminaras

 

         Tai CIMULACT projektas, kuriame dalyvavo 1000 piliečių iš visos Europos. Seminaro metu buvo kuriamos vizijos, kuriomis siekiama prisidėti prie kiekvienos šalies nacionalinių tyrimų programos. Tai suteiks garantiją, kad moksliniai tyrimai bus orientuojami į temas ir sritis, kurios yra labai svarbios kiekvienam Europos piliečiui.

          Seminaras vyko gruodžio 5 d. Vilniuje. Jame dalyvavo 37 piliečiai (ne mokslininkai, ne valdžios atstovai) nuo 18 m. iki 66 + m. amžiaus iš visos Lietuvos. Grupė sukūrė 6 ateities vizijas, kurios susijusios su kiekvieno pozityvaus piliečio viltimis, rūpesčiais, svajonėmis po 40 metų: šeimos svarba; socialiai atsakinga visuomenė; žmogaus ir gamtos darna; tvari ekologija; sąmoningas vartojimas; kūryba, laisvė, atsakomybė.  

           "Aš buvau viena iš tūkstančio Europos piliečių, savo idėjomis prisidėjusių prie saugesnės, tobulesnės Lietuvos, Europos, pasaulio kūrimo. Esu už sąmoningą, veiklų, harmoningą žmogų!"   A. Brūzgienė.







 



Spalio 16 d. vykusioje paskaitoje „Kaip atpažinti priešišką propagandą?“ savo mintimis ir įžvalgomis pasidalijo Rytų Europos studijų centro politologai  Linas Kojala ir Laurynas Kasčiūnas, diplomatas Žygimantas Pavilionis, Seimo narys Paulius Saudargas.





 

 

 


 

 

ĮDOMUS TURISTINIS SEZONAS

 

        Varėnos TAU turizmo mėgėjų grupė, vadovaujama Vyto Purvinio, lapkričio 11 d. leidosi į paskutinę sezono kelionę – žygį pėsčiomis.

          Nuo Mančiagirės kaimo kairiąja Ūlos pakrante ėjome Zervynų link. Žavėjomės rudeniniu mišku, minkštu samanų paklotu, kopėme į kalnelius, leidomės nuo jų, ilsėjomės ant stačių Ūlos skardžių. Ir, žinoma, prisirinkome pilnus krepšius žaliuokių. Lapkričio pradžios diena buvo šilta, saulė gausiai žėrė savo spindulius, todėl visų nuotaika buvo puiki.

          Pasiekę Zervynas, apsistojome kaimo turizmo sodyboje, kūrenome laužą. Pasidžiaugėme, kad sezonas buvo tikrai sėkmingas. Organizavome išvykas į Merkinę, Augustavą (Lenkija), Rietavą, Anykščius, keliavome pėsčiomis po Varėnos kraštą ir plaukėme plaustais Merkiu. Kartu aptarėme ir kito sezono kelionių planą.   

 

 

 

 

 

 

 

Virginija Brūzgienė

 


 

DIDŽIOJI GAMTOS ŠVENTĖ ANYKŠČIUOSE


 

Varėnos senjorai, Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai, vasarą pažygiavę po sausus pušynus prie Glūko ir Ežeriekų, pasiplaukioję plaustais Merkio upe, sėkmingai pasirodę Druskininkų universiadoje, naujuosius mokslo metus pradėjo tradiciškai – išvyka. Nereikia klausti, kur dabar populiariausia keliauti. Lietuvoje šįmet nuo atidarymo rugpjūčio pradžioje patraukliausia vieta yra Anykščių medžių lajų takas. Buvome vieni iš aštuonių tūkstančių septynių šimtų lankytojų tą spalio savaitę. Kelionę suorganizuoti padėjo ir jos sėkme rūpinosi Varėnos švietimo centro metodininkė Onutė Ivanauskienė.

 

Trijų šimtų metrų ilgio takas su trisdešimt penkių metrų aukščio bokštu per pusantrų metų tarsi įaugo į Anykščių šilelį už Puntuko akmens, atsargiai, grakščiai išsilankstė tarp aukštų tiesių medžių. Sumanytojai ir statytojai išsaugojo miško unikalumą, viršūnėse pajutome medžių gyvenimą: krintančių lapų trajektoriją, vėjo šnaresį šakose, samanotų ąžuolo šakų tvirtumą. Vaizdus papildo žodžiai: žiūrėkite į tolumas ir kartokite, skaitykite Antano Baranausko 1858 - 1859 metais parašytas poemos „Anykščių šilelis“ eilutes:

 

Buvę pušys suaugę nuo metų šimtyno:

 

Tankios, aukštos, lygutės, geltonos kaip žvakės;

 

Viršūnės esą ūžė ir liemenais plakės.

 

Poemoje gamtos pilnatvę atskleidžia kūrybinga žmogaus prigimtis.   Tai, kas geriausia, klasika, visada lieka prasminga. Tarsi iki šiol klėtelėje sėdėtų  jaunas klierikas ir rašytų tai, kas rūpi visų laikų žmonėms.

 

Patys Anykščiai, mažo jaukaus miestelio centras, gyvena savo ritmu. Todėl prieš išvyką naudinga suderinti lankomų vietų tvarką ir laiką. Anykščiai paruošė lankytojams daug originalių ir unikalių objektų. Iš tą dieną pasirinktų įspūdinga siaurojo geležinkelio muziejaus ekspozicija ir jos gidas Raimundas Guobis. Literatas ir muziejininkas lyg juokais greitakalbe pabėrė žinių apie daiktus ir apie žmonių gyvenimus šalia siauruko: ką veikia ir kaip jaučiasi savo darbe mašinistas, budėtojas, kasininkas, keleivis. Septyniasdešimt penkių centimetrų pločio vėžės geležinkelis veikia nuo 1899 metų, stotis Anykščiuose nuo 1901. Tai Lietuvos Respublikos nekilnojama kultūros vertybė. Įdomu, kad maždaug iki 1970 metų geležinkelis vežė vietinių fabrikų produkciją, kvarcinį smėlį ir apie septyniolika tūkstančių keleivių kasmet. Nuo 2001 metų traukinys važiuoja išlikusia kelio atkarpa pagal išankstinius užsakymus. Sandėliuose dabar eksponuojami kelionės reikmenys, lagaminai, telefonai, žibintai, švilpukai, svarstyklės, raktai, uniformų fragmentai. Galima apžiūrėti garvežio modelį, rankinę dreziną, nusipirkti bilietą iš seno kasos aparato. Ekspozicija „O tas dulkėtas traukinys“ primena pokario tremtinių išgyvenimus. Muziejaus teritorija, stotis, gyvenamieji geležinkelio darbuotojų namai su ažūriniais medžio  drožiniais ne kartą matyti lietuvių meninių ir dokumentinių filmų kadruose.

 

Spalis dovanojo mums turtingą spalvų paletę: ruda, violetinė, pilka, geltona, žalia. Pasitraukimo, nykimo, išėjimo, ramybės spalvos. Už tylos ir tuštėjimo naujo gamtos atgimimo laukimas. Grįždami suvokėme, kad kiekvienas turime savąjį lajų taką: medį už lango, kelią, kuriuo einame kasdien, ar daug metų puoselėtą sodą. Mokėkime saugoti ir išlaikyti vienovę su mus supančia aplinka.

 

Leokadija Balkuvienė











 


Varėnos TAU - universiadoje

 

   Saulėtą spalio 7-osios rytą Varėnos trečiojo amžiaus universiteto komanda ir sirgaliai išvyko į Druskininkus. Miesto sporto centre vyko PIRMOJI LIETUVOS TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETŲ UNIVERSIADA. Į rudenėjantį miestą suvažiavo gerai nusiteikusios komandos iš Rietavo, Raseinių, Visagino, Kupiškio,  Mažeikių, Vilniaus, Varėnos. Aišku, dalyvavo ir patys šeimininkai, organizatoriai druskininkiečiai. Mūsų komandą sudarė 12 sportuoti pasirengusių universiteto studentų.

    Komandos varžėsi įvairiose rungtyse. Plaukimo (50 mbet kokiu pasirinktu stiliumi) rungtyje, kuri vyko „Baltarusijos“ sanatorijos baseine, dalyvavo plaukikai: Vytas Purvinis, Teresė Godlevskaja, Aldona Stramkauskienė. Tris valandas prie šaškių ir šachmatų lentų susikaupę sėdėjo Janina Blėdienė, Adolfas Brūzgė, Vidmantas  Muliuolis. Stalo tenisą žaidė Lygija Bereznevičienė, baudas į krepšį mėtė Alfonsas Stoneliūnas, Vytas Purvinis ir Aldona Stramkauskienė. Smiginį taikliai žaidė Jaronimas Bučionis. Šiaurietiškojo ėjimo mėgėjos Genė Balčiūnienė, Onutė Gudaitienė, Virginija Brūzgienė su didžiuliu būriu ėjikų išsiruošė į ekskursiją po Druskininkus, kurią vedė labai energinga senjorė. Ji mus vedžiojo po neseniai atidarytą Dineikos Sporto ir sveikatos parką, sustojome įvairiose miesto vietose, papasakojo M. K. Čiurlionio paminklo sukūrimo istoriją. Per centrą, panemune, porą valandų pasivaikščioję, pasidžiaugę gražiu kurortiniu miestu, daug sužinoję apie Druskininkų senjorų veiklos ypatumus, grįžome į Sporto centrą. O čia vyravo sportinė, azartinė nuotaika. Kai kurie mūsų dalyviai jau buvo spėję net keliose rungtyse savo jėgas išbandyti.

   Po kelių varžybų valandų vyko labai rimta apdovanojimų ceremonija. Apdovanojimus įteikė ir nugalėtojus sveikino Nacionalinės TAU asociacijos pirmininkė Zita Žebrauskienė, Druskininkų TAU rektorius Jonas Valskys ir Druskininkų senjorų sporto entuziastas Jonas Burokas. Kaip ir dera, 1-ą komandinę vietą iškovojo universiados šeimininkai. Mūsų sportininkai taip pat džiūgavo. Į Varėną išsivežė keletą apdovanojimų. Nepavejamas plaukimo baseine buvo Vytas Purvinis. Jis iškovojo 1-ąją vietą, pasipuošė aukso medaliu. Jaronimas Bučionis taikliausiai mėtė smiginį – taip pat 1-oji vieta. Adolfas Brūzgė laimėjo 3-ią vietą žaisdamas šaškėmis, o Vidmantas Muliuolis buvo apdovanotas 4-os vietos diplomu žaidžiant šachmatais. Plojimų ir džiaugsmo šūksnių tikrai nestigo!

   Pirmosios universiados įspūdžiais senjorai dalijosi bei artimiau susipažino vakaronėje. Čia dalyviai betarpiškai bendravo, dainavo, šoko, vaišinosi savo atsivežtomis vaišėmis. Visus sveikino, linkėjo kuo puikiausios sveikatos, noro judėti, sportuoti, bendrauti Nacionalinės TAU asociacijos pirmininkė Zita Žebrauskienė. Čia taip pat buvo įteikti ,,linksmieji“ apdovanojimai: medaliai buvo skiriami tiems, kas nenuskendo baseine, kas nepasiklydo mieste ir t.t. Tai buvo toks gerų emocijų pliūpsnis, kad net apsakyti sunku. Visų puikią nuotaiką palaikė Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto akordeonistas Algimantas Gudavičius.

    Už šią puikią kelionę ir galimybę išbandyti savo jėgas sporte nuoširdžiai dėkojame rėmėjams: Varėnos rajono savivaldybės administracijai – ji parūpino transportą, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistui Jonui Fugaliui – jis pasirūpino komandos sportine apranga. Gerą nuotaiką padėjo palaikyti vairuotojas Liudas Milius. Taip pat esame dėkingi Varėnos TAU prezidentei Janinai Šimelionienei, Švietimo centro metodininkėms Vilijai Latvienei ir Onutei Ivanauskienei, kurios nuo pradžios iki galo rūpinosi mūsų išvyka. Ačiū tariame ir Lygijai Bereznevičienei bei Genutei Balčiūnienei – už komandos vėliavos sukūrimą. Nuoširdžiai dėkojame universiados iniciatoriams ir organizatoriams – Druskininkų TAU.

   Vakarėjant, besigrožėdami Dzūkijos gamta, laimingi grįžome namo. Judėjimas ir puikios emocijos - štai kur geros sveikatos garantas!

 

Komandos dalyvė Virginija Brūzgienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NACIONALINĖS TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETŲ ASOCIACIJOS

 

PIRMOSIOS UNIVERSIADOS TURNYRINĖ LENTELĖ

(balų suvestinė)

 

TAU

ŠAŠKĖS

ŠACHMATAI

SMIGINIS

TENISAS

(VYRŲ)

TENISAS

(MOTERŲ)

HEL-PONGAS

BAUDŲ MĖTYMAS

PLAUKIMAS

IŠ VISO

VILNIAUS

 

8

6

4

 

 

 

 

4

22

VARĖNOS

 

4

3

8

 

 

 

 

8

23

RIETAVO

 

2

 

6

 

 

 

4

 

12

MAŽEIKIŲ

 

 

6

2

6

8

2

1

 

25

VISAGINO

 

 

 

 

4

 

8

8

1

21

RASEINIŲ

 

3

1

3

2

4

6

 

3

22

KUPIŠKIO

 

 

2

 

 

6

3

2

 

13

DRUSKININKŲ

 

 

6

 

8

2

 

6

6

28

 

 

NACIONALINĖS TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETŲ ASOCIACIJOS

 

PIRMOSIOS UNIVERSIADOS TURNYRINĖ LENTELĖ

 

  1. ŠAŠKĖS

 

Vieta

Vardas ,pavardė

TAU

1

Aleksandr Vilks

Vilniaus

2

Romanas Paulauskas

Vilniaus

3

Adolfas Bruzgė

Varėnos

4

Jonas Edmundas Šliburys

Raseinių

5

Liucija Buivydienė

Rietavo

6

Jonas Babonas

Raseinių

 

  1. 2.     ŠACHMATAI

 

Vieta

Vardas ,pavardė

TAU

1

Romanas Paulauskas

Vilniaus

2

Vytautas Burokas

Druskininkų

3

Gintaras Paulauskas

Mažeikių

4

Vidmantas Muliuolis

Varėnos

5

Romualdas Rinkevičius

Kupiškio

6

Kazys Blinstrubas

Raseinių

 

  1. 3.     SMIGINIS

 

Vieta

Vardas, pavardė

TAU

1

Jonas Bučionis

Varėnos

2

Stanislovas Stankovičius

Rietavo

3

Gražina Banevičienė

Vilniaus

4

Kazimieras Liutkus

Raseinių

5

Viktoras Donėla

Mažeikių

6

Birutė Paulauskienė

Mažeikių

 

  1. 4.     Tenisas (vyrų)

 

Vieta

Vardas, pavardė

TAU

1

Alfredas Kunevičius

Druskininkų

2

Adolfas Končius

Mažeikių

3

Viktor Demidčenko

Visagino

4

Dmitrij Zavertalenko

Visagino

5

Jonas Maliukevičius

Druskininkų

6

Jonas Vaičaitis

Raseinių

 

  1. 5.     Tenisas (moterų)

 

Vieta

Vardas, pavardė

TAU

1

Daiva Poškuvienė

Mažeikių

2

Adelė Gaškienė

Kupiškio

3

Gražina Masalskienė

Raseinių

4

Irena Juzėnienė

Raseinių

5

Janina Kriščiuvienė

Druskininkų

6

Nijolė  Verbickienė

Mažeikių

 

  1. 6.     HEL-PONGAS

 

Vieta

Vardas, pavardė

TAU

1

Liudmila Gončarova

Visagino

2

Ona Babonienė

Raseinių

3

Nina Sergejeva

Visagino

4

Zigmas Paulauskas

Kupiškio

5

Viktoras Donėla

Mažeikių

6

Birutė Paulauskienė

Mažeikių

 

  1. 7.     BAUDŲ mėtymas

 

Vieta

Vardas, pavardė

TAU

1

Dmitrij Zavertalenko

Visagino

2

Alfredas Okunevičius

Druskininkų

3

Jadvyga Gudauskienė

Rietavo

4

Rimvydas Bložė

Druskininkų

5

Regina Baltrūnienė

Kupiškio

6

Zofija Zizienė

Mažeikių

 

  1. 8.     Plaukimas

 

Vieta

Vardas, pavardė

TAU

1

Vytas Purvinis

Varėnos

2

Jonas Burokas

Druskininkų

3

Bronius Daugirda

Vilniaus

4

Kasperas Babonas

Raseinių

5

Laimutė Radinienė

Druskininkų

6

Sergej Michailov

Visagino

 

 

         Vyr. teisėjas                                         Jonas Valskys

 

                    

 

       


       

  Žygis Merkio upe (Plaukėme Merkio upe)

 

  Ar jums teko kada nors plaukti Merkiu baidarėmis arba plaustais? Ar grožėjotės žėrinčiomis bangelėmis, pulkeliais ančių, besitaškančių tyrame vandenyje? Ar matėte, kokios spalvingos (ypač rudenį) ir vietomis džiungles primenančios pakrantės? Kad ir ką pasakotumėt, manau, jog grupelei Turizmo ir Sveikos gyvensenos fakultetų studenčių iš Trečiojo amžiaus universiteto pasisekė labiausiai ir patrtų įspūdžių užteks keleriems metams.

  Rugsėjo 17 rytas buvo vasariškai šiltas, ir dešimties senjorų, pasiryžusių plaustais įveikti numatytą vandens kelią, nuotaika pakili. Nesvarbu, kad kuprinės slėgė pečius, o kai kurių nešuliai žeme vilkosi (ką žinai, ko gali prisireikti žygyje).

  Autobusu atbildėjusios į Perloją, stabtelėjome prie Vytauto Didžiojo paminklo ir skubėjome Merkio link, kur mūsų laukė vadovas Vytas, atgabenęs du plaustus, gelbėjimosi liemenes ir glėbį visokiausių patarimų. Išklausėm instruktažą, pasiskirstėm į dvi grupes. Viename plauste įsikūrė  bent kartą pačios irklavusios baidarę ar valtį („patyrusios“), vadovaujamos „kapitonės“ Lygijos. Kitame – ne tokios „išmanios“, prižiūrimos vadovo Vyto. Pažadėjom klausyti „kapitonų“ nurodymų ir pradėjom kelionę.

  Bepigu mums, „neišmanioms“, nuolat girdėjusioms Vyto patarimus, įspėjimus ir padrąsinimus. Tik klausyk ir vykdyk. O „patyrusioms“ teko dar daugiau patirti, nes savarankiškai turėjo aplenkti įvairiausias kliūtis (akmenis, nusvirusias šakas, kelmus, medžių išvartas), sutartinai irkluoti. Kai pabodo žvalgytis į „piruetus“ atliekančias drauges, susirišome plaustus ir draugiškai pasiekėme numatytą poilsio vietą. Ir padainavim, ir pajuokavom...

  Pietūs ant kranto Merkio ir Ūlos santakoje. Šiek tiek pamiklinome kojas, ištiesinome nugaras – ir vėl į vandens kelią...

  Saulutė mums šypsojosi, bangelės mirguliavo sidabru, priešais nardė antelės. Šiltas šiltas vėjelis glostė veidus. Gamtovaizdis – pasakiškas. Palaima ir ramybė...Jau daug drąsiau ir sumaniau irklavo  ir „patyrusiųjų“ komanda. Žygio pabaigoje – staigmena: visoms teko gerokai pasidarbuoti irklais, kad išvengtume sūkurių. Ir ant bangų pasisupome, ir šiek tiek sušlapome, bet nuotaikos niekas nesugadino.

  Nuo Perlojos iki Puvočių (19 km) plaukėme apie 5 valandas. Kai pasiekėme paskutinę stotelę, trys sveikuolės dar ir išsimaudė. Virginija ir Janina į Puvočių bokštą užlipo, apžvalgos aikštelėje po apylinkes pasidairė.

  Apie šį žygį svajojome nuo pavasario. Nuostabu, kad sulaukėme tinkamiausio laiko. Dėkojame savo kuratorėms Vilijai ir Onutei, žygio vadovui Vytui, padėjusiems įgyvendinti mūsų svajones. Ačiū Vytui ir už kantrybę, taktą, supratingumą (manau, nelengva jam buvo su pulku klegančių „žąselių“). Ačiū kolegoms ir bendraminčiams Marijai ir Adolfui, geranoriškai ir saugiai mus pargabenusiems iš galutinės stotelės į namus.

  Dar kartą įsitikinome, jog bet kokiems žygiams amžius – ne kliūtis. Svarbiausia – didelis noras ir entuziazmas.

                                                              Alesė Danutė Nekrašienė, žygio dalyvė

 

 

 

 

 

 


 

2015 m. gegužės 13 d. vyko Varėnos trečiojo amžiaus universiteto antrųjų mokslo metų uždarymo renginys. Susirinko gausus būrys studentų, juos pasveikinti atvyko Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, vicemeras Giedrius Samulevičius,  administracijos direktorius Alvydas Verbickas ir direktoriaus pavaduotoja Vilma Miškinienė. Trečiojo amžiaus universiteto prezidentė Janina Šimelionienė pasidžiaugė, kad išsipildė jos lūkesčiai ir dviejų metų kursą baigė didesnė dalis studentų, kurie sąžiningai ir noriai lankė užsiėmimus. Jiems už aktyvų, pažangų dalyvavimą ir įdėtas pastangas sužinoti, išmokti, patirti bei dalijimąsi gerąja patirtimi 2013-2015 m. m. besimokant universitete, įteikti diplomai. Senjorai dėkojo visiems už rūpestį ir įvertinimą, žadėdami būtinai sugrįžti ir tęsti mokslus ateinantį rudenį.

 

 

Varėnos trečiojo amžiaus universiteto ansamblis "Varėnė"

 

 

 

 

 

 

 

 


 

IŠVYKA Į ŽEMAITIJĄ

 

OGINSKIŲ KULTŪROS PĖDSAKAIS

 

      2015 metais UNESCO į Europoje minėtinų datų sąrašą įtraukė Mykolo Kleopo Oginskio (1765 – 1833) du šimtai penkiasdešimtąsias gimimo metines, paskelbė jo metus.

     Varėnos švietimo centras organizavo nuotaikingą išvyką į Rietavą, Plungę ir Platelius. Apžiūrėjome išlikusius, rekonstruotus ir visuomenės reikmėms naudojamus Oginskių dvarus – kultūrinio paveldo objektus.

     Kunigaikščiai Oginskiai XV – XIX a. Lietuvos istorijoje paliko ryškų ženklą valstybingumo puoselėjimu, diplomatine, kultūrine veikla. Giminės istorijoje ir modernios valstybės kūrimo užmojai, ir drąsūs socialiniai sprendimai, ir bažnyčių globa.

      Apie aktyvią ir įtakingą Oginskių veiklą pasakojo Merkinės V. Krėvės gimnazijos mokytoja Rita Černiauskienė ir Rietavo kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, daugiau nei keturiasdešimt metų paskyręs šio krašto kultūrinio paveldo išsaugojimui.

      Su Varėna Oginskių istoriją sieja 1701 m. pergalė mūšyje prieš Sapiegas netoli Valkininkų, prie Lieponių. XVIII a. Merkinės seniūnas buvo pulkininkas Matas Oginskis. Oginskių dvaro muzikos mokykloje mokėsi ir vėliau buvo remiamas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

      Oginskiams būdingas aktyvumas, tikslų nusistatymas ir siekimas, karjeros kelias nuo žemesnio rango iki atsakingų pareigų valstybės administracijoje. Kūrybingi jų mokytojai nuo vaikystės atkakliai ugdė charakterį ir žinias, pagarbą darbui, žmonėms, suformavo ryškias asmenybes. Didikai Oginskiai plėtė savo valdas, siekė atkurti LDK po 1795 m., atvėrė naują laivybos kryptį sujungę Nemuno ir Dniepro baseinus, statė ir rekonstravo bažnyčias. Jie buvo drąsūs ir pažangūs politikai: 1835 m. Rietavo valdose panaikino baudžiavą, pirmieji Lietuvoje pastatė elektros stotį ir naudojosi telefonu, nuolat rūpinosi švietimu, steigė žemdirbystės, amatų ir meno mokyklas.

      Mykolas Kleopas Oginskis dvidešimt vienerių įsitraukė į valstybės politinį gyvenimą: tikrino iždą, tobulino muitinių veiklą, dirbo Nyderlanduose ir Londone. Siekė gerinti krašto ekonominę padėtį: didinti žemės našumą, plėsti amatus, tobulinti prekybą ir muitus, atgaivinti Šventosios uostą. Savo dvaruose sulygino valstiečių baudžiauninkų ir miestelėnų teises. Pritarė 1791 m. Gegužės trečiosios konstitucijai. Deja, per vėlai priimtas dokumentas jau nepadėjo išlaikyti LDK.  1793 m. rengė valstybės gelbėjimo planą: „Kokia tai realios nelaisvės būklė, kada negali būti savo nuomonės šeimininkas...“ 1794 m. organizavo sukilėlių diviziją. Sukilimui pralaimint emigravo. Tikriausiai tada ir sukurtas klasikinis polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“. Ši melodija dabar pasitinka Rietavo muziejaus lankytojus. Mykolas Kleopas Oginskis išsiugdė universalų mokslo patirtimi ir praktiniais įgūdžiais grįstą intelektą, atskleidė politiko, diplomato, muziko, eseisto talentus.

      Švietimo ir mokslo ministerija šiais metais organizuoja paskaitų ciklą mokytojams, XXI mokinių dailės olimpiadą „Lietuvos dvarų istorijos“, akciją „Mykolo Kleopo Oginskio savaitė mokykloje“. Laiškas „Priesakai sūnui“ bus išleistas atskiru leidiniu ir įteiktas abiturientams mokyklos baigimo proga.

      Išvykoje grožėdamiesi buvusių dvarų vaizdais, atkurtais fragmentais stipriai pajutome ir griaunančios jėgos baisumą, kai ne tik laikas, bet ir destruktyvi agresija naikina valstybės ekonominę, kultūrinę, kūrybinę galią. Užsieniečiai pamatę Rietavo rūmų ir oranžerijų griuvėsius stebėjosi: „Ar taip galėjo priešai sugriauti Versalį?“ Prancūzijos karalių rezidencijos išliko. Oginskių dvarai suniokoti ir neatstatomi.

      Žmonės, su kuriais susitikome išvykoje, supranta, kad istorija nėra vien tik būtasis kartinis laikas. Istorija tai ir mes patys kiekvieną dieną pasirinkdami veiklą ir priimdami sprendimus.


Leokadija Balkuvienė   

 

  

















 


      Trečiojo amžiaus universiteto studentės vyko į Matuizas pas dailės mokytoją Rūtą Augustinavičienę mokytis keramikos paslapčių. Kiekvienai dalyvei buvo suteikta galimybė pačiai pasigaminti norimą gaminį. Kas pasigamino dubenėlius, kas vazelės, o kas šiaip figūrėles. Visoms savi dirbiniai pasirodė labai mieli ir gražūs, nes padaryti savomis rankomis, įdėta daug pastangų ir kūrybiškumo.


 









 



Sausio 20d. Varėnos terčiojo amžiaus universiteto senjorams vyko labai naudinga, įdomi ir informatyvi paskaita "Streso valdymas". Paskaitą vedė buvusi žurnalistė, aukštųjų mokyklų, universitetų dėstytoja ir nepriklausoma lektorė Lidija Laurinčiukienė, turinti be galo didelį žinių bagažą. Dalyviai buvo sužavėti charizmatiškos lektorės paskaitos vedimo metodais ir informacijos perteikimo būdais. Kadangi stresas dabartiniu metu daugeliui nesvetimas, tad ir po paskaitos atsirado norinčių gauti patarimų asmeniškai ir kvietė lektorę esant galimybei būtinai dar ne kartą atvykti. 


 


 




Balandžio 15 d. Varėnos trečiojo amžiaus universiteto studentams paskaitą skaitė Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė Joana Bartaškienė. Susirinko nemažas būrys senjorų paklausyti šios sportiškos, energingos, pozityvios asmenybės. Sveiką gyvenimo būdą pasirinkusi, teigiamą enegriją skleidžianti lektorė dalijosi savo asmenine gyvenimiška patirtirmi. Visi atvykusieji gavo dovanų -  Joanos išleistą knygą "Aerobika namuose", kad galėtų savarankiškai atlikti pratimus.